įzizti

įzizti: įzìzti intr. 1. Š, DŽ, KŽ įsigeisti, įsinorėti: Kaip įziñza ko, neparšnekėsi – jau tien vyrai DūnŽ. Jei įziñza, vyrukų neparšnekėsi Rdn. Bernelis mūsų įzìzęs po pakaičio nor savalyti, galuotis J. Šimkus teip įzìzęs žaninties Plt. 2. įsigeisti patino (apie gyvulius): Kumelė eržilų įzìzo Krkl. 3. įnikti ką nors dirbti, įsitraukti: Dideliai esu įzizusi į tą siuvinį End. Visi įzìzo rugius pjauti Lkv. 4. J.Jabl, Š, NdŽ įdūkti, įsišėlti: Vaikai, ko teip įzìzot! Plt. Kad įzìzo, jerguteliau, nė trobo[je] nėkas nebtveras Grg. 5. įpykti, įširsti: Dabar visi žmonys yra įzìzę Lkv. | Ko ta kiaulė teip įzìzo – žmogų paskuo gainio[ja] Plt. \ zizti; įzizti; pazizti; prazisti; suzizti; užzizti

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

pazizti — pazìzti intr. 1. panorėti, užsigeisti: Ans pazìzo ant motriškos, t. y. įskuito J. Stasikė visai pazìzo, tik glaudžias, tik glaudžias Rs. 2. NdŽ imti kiek šėlti. zizti; įzizti; pazizti; prazisti; suzizti; užzizti … Dictionary of the Lithuanian Language
prazisti — prazìsti intr. NdŽ pradėti šėlti. zizti; įzizti; pazizti; prazisti; suzizti; užzizti … Dictionary of the Lithuanian Language
suzizti — suzìzti intr. NdŽ 1. Ser imti daugeliui zirzti: Ji įėjo į pirkią, kur suzizo pabaidytos musės rš. 2. KŽ imti šėlti, siausti. 3. DŽ užsimanyti: Sūnus buvo suzìzęs ten eiti Ll. zizti; įzizti; … Dictionary of the Lithuanian Language
užzizti — užzìzti NdŽ žr. suzizti 1. zizti; įzizti; pazizti; prazisti; suzizti; užzizti … Dictionary of the Lithuanian Language
zizti — zìzti, zỹzta (ziñza), o intr. Rtr, OGLI364 1. OGLI347, NdŽ zirzti, zyzti. 2. Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ išdykauti, šėlti. 3. DŽ, NdŽ panorėti, geisti. 4. smarkiai, energingai dirbti, plušti: Visą dieną zìzom pri mašinos Vvr. 5 … Dictionary of the Lithuanian Language
įzizimas — įzizìmas sm. (2) → įzizti 1: Jau žinok, tėvali, jei nenupirksi mun smuiko tame įzizime, ta aš ir paliksu neturįs Plt. zizimas; įzizimas … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias